Neturėjo problemų, įsigijo robotą
"Automation is good, so long as you know exactly where to put the machine" - Eliyahu Goldratt
Kai mandagiai atsisakau kvietimo apžiūrėti naują robotą, Rimantas nusivilia. Nesvarbu, kokia užkimšta būtų jo darbotvarkė, kiti palauks, kol kalbos suksis apie robotus. Bet aš pakylu, spaudžiu dešinę ir burbtelėjęs “davai, apžiūrėsim kitą kartą”, skubu į kitą susitikimą su tikru žmogumi, šio teksto inspiratoriumi. Kadangi to naujo roboto taip ir nepamačiau, lieku neišsiaiškinęs, ar gebėjimas kepti kiaušinienę buvo Rimanto bajeris, ar reali roboto specifikacija.
The factory of the future will have only two employees, a man and a dog. The man will be there to feed the dog. The dog will be there to keep the man from touching the equipment. Warren Gamaliel Bennis
Lietuviškose gamyklos jie dažniausiai būna ryškiai raudoni, oranžiniai, kartais - mėlyni. Vokiški arba šveicariški. Be galvų, tik rankos, gebančios mosikuotis erdvėje. Ko daugiau bereikia kiaušinienei iškepti? Pastaroji ypatybė išsiraityti septyniose ašyse industrinius robotus skiria nuo gudriausių staklių, pagal gebėjimus patenkančių į tą pačią kategoriją su Statoilo kavos aparatu.
“Pernai suinvestavome į robotus, bet apyvarta nė kiek neišaugo, - įpusėjus antrą pokalbio valandą prasitaria kito fabriko savininkas, neturintis Linkedin profailo, bet vis tiek tikras žmogus. - Norite pažiūrėti?”. Linkteliu. Pradėčiau laikyti save robofobu, jei atsisakyčiau antrąkart tą pačią dieną.
Tai, kad Inspiratorius patikėjo robotų gamintojų pažadais apie pagerėsiantį efektyvumą ir konkurencingumą, yra mažoji bėda. Didžioji - kad tuo patikėjo ir bankas, davęs kreditą dviems suvirinimo robotams įsigyti. O kai bankai tokie dosnūs inovacijoms, padėti srėbti robotų privirtą košę kviečiami tokie kaip mes.
Iš pirmo žvilgsnio robotai užburia. Jie baisiai tikslūs: rankos mikliai sugriebia, pakelia, pjauna, virina, šlifuoja. Būdami begalviai jie nerūko, nepietauja, nesisioja, neatostogauja, neprašo pakelti atlyginimo. Nepalyginsi su Valeros brigada nemotyvuotų išsiblaškiusių darbininkų, pusė kurių šiandien pasiėmė biuletenį, nes bulviakasis. Net kai visi pasveikę grįš į rikiuotę, Valera vis tiek negalės rasti kito paaiškinimo, kaip tik “sorry, žmogiškasis faktorius", kodėl gaminant tą pačią partiją jiems gaunasi skirtingi produktai, nors medžiagos, brėžiniai ir technologinė seka nekinta jau savaitė. Robotai gi visada išspjauna tą patį. Dėl to juos taip pamilo automobilių pramonė, kasmet įsidiegianti po 100k naujų robotų.
Ir kaži ką tądien rūkė Elon Musk, pavasarį pripažinęs klaidą perdėm jais pasitikėti.
Siūlau susisukti elonišką kasiaką ir kartu užtraukti. Pasiūlymas galioja nė kiek nesusipažinusiems su Aprobojimų teorija (tokiems, kaip Musk). O truputį nujaučiantiems, kas yra srautas, apribojimas, pinigai, ir kad jie tarpusavy susiję, siūlau tęsti šį longread’ą žvitriam stovy, kaip kad mudu su robotų savininku anądien.
Šiuolaikinėje vadyboje yra universali formulė, skirta investicijų grąžai apskaičiuoti: ROI=(T-OE)/I . Čia T=Throughput (Pralaidumas), OE=Operating Expense (Veiklos kaštai), I=Investment irba Inventory (investicijos ir atsargos). Paprastai investuojama siekiant arba padidinti pralaidumą, arba sumažinti veiklos kaštus.
Aptarsime keturis scenarijus, kai robotai perkami su galva, ir vieną - kai be galvos.
1. Robotas pakeis esamus darbuotojus
Kažkas juk turi gaminius nukrauti nuo konvejerio ir gražiai sukrauti ant palečių, tad kodėl to nepadarius paletavimo robotui, juolab grūščikas Vasia grąsinasi išeiti iš darbo dėl nekeliamos algos. Vasia uždirba vidutinį atlyginimą, taigi fabrikui kainuoja 7,2 Eur per valandą. Robotas kainuoja 50k, todėl pakeitęs Vasią ir dirbdamas viena savo primtako pamaina, investicijas atkals po 6908 darbo valandų arba grubiai po trejų su puse metų. Susistatome kintamuosius į formulę, gauname ROI=29%. Norint būti tiksliems, reikėtų paskaičiuoti iki šiol nebūtas roboto aptarnavimo (programavimo) išlaidas, elektros sąnaudas, banko palūkanas, būsimus downtime’us (robotas tikrai nedirbs minėtas 6908 valandas, duokdie jam sveikatos išdirbti 5000), ir atitinkamai dingsiančias išlaidas Vasios darbo drabužiams, mokymams, atostogoms, draudimui.
Dealas atrodo visai neblogai: svarbu nepersišauti kojos su roboto aptarnavimo išlaidomis. Kuo sudėtingesnius vykrutasus geba robotas, juo brangesnis jo operatorius. Kaip manote, kiek kainuoja aptarnauti robotą, mokantį susukti skirtingus varžtelius į skirtingas detales, turintį akį, ir mokantį pamakaluoti detales neradus tinkamos dėžėje, o radus - išsitraukti ir susukti tuos varžtelius? (Žinodami automatizavimo/mechanizavimo kainą panašią dilemą sprendžia kas antras statybų rangovas: ar valandai samdyti ekskavatorių, ar dienai dešimt moldavų su kastuvais - rezultatas bus tas pats, kainuos panašiai).
Statyti proveržio strategiją ant pavienius žmones keičiančių automatizavimų ne itin verslininkiška: šiandien instaliavę robotą, po kelerių metų PN ataskaitoje būsime pelningesni ant cielo Vasios. Jei darbuotojų turime 100, pelningumo dinamikos akcinininkai nepastebės taip pat, kaip nepasiges ir darbo biržon nuėjusio grūščiko. Taupydamas biznio nepadarysi (nebent esate "Vilniaus baldai”).
2. Robotas praplės apribojimo pajėgumą
Jei vadovaujatės TOC 5 Fokusavimosi žingsniais, ateis diena, kai reikės žengti 4-ąjį (Elevate). Jei suvirinimo darbo centras yra jūsų CCR (Capacity Constrained Resource), visi dvidešimt suvirintojų, jei ne bulviakasis, per mėnesį jums suteikia 3360 suvirinimo valandų. Jei šių turėtumėte daugiau, sutrumpintumėte savo lead time, taptumėte dar patikimesni pagaminti laiku, o pasistengus pardavėjams gal net atkrautumėte daugiau užsakymų su faktūromis, atitinkamai padidindami kompanijos pralaidumą.
Taigi suvirinimo robotas, kainuojantis 100k, dirbdamas dviem pamainom praplės CCR 336 valandomis per mėnesį. Jei sugebėsime parduoti tas papildomas valandas (neturėtų būti sunku, jei tai tikrai CCR) už vidutinę T/CU kainą, kuri dabar siekia, tarkime, 50 Eur per suvirinimo valandą, gausime 16.800 Eur/mėn. papildomo pralaidumo. Tarkime, nauji operatoriai ir roboto aptarnavimas per mėnesį kainuoja dar kosminius 10k papildomo OE. Susistatome formulę, gauname ROI=81%, o robotas atsipirks po 14 mėnesių.
Šioje simuliacijoje pernelyg daug “tarkime” ir “jeigu”, žinau. Todėl NB:
#1. Skaičiavimai nueis šuniui ant uodegos visais atvejais, jei praleistas 2 ir 3 Fokusavimosi žingsniai. Kitaip tariant, jei suvirinimo ceche dabar bardakas (pvz., suvirintojai patys rankiojasi po cechą besivalkiojančius komponentus, studijuoja brėžinius, brainstormina su technologu), tai roboto ROI bus niekada.
#2. Robotas gali persijungti tik iš programos į programą, t.y. iš gaminio į gaminį. Jei gaminys nesuprogramuotas, robotas sėdi. Rūkytų, jei mokėtų (vėlgi, reikia atitinkamos programos). Programavimas yra hemarojiškas, švelniai tariant. Todėl robotai tinka ten, kur serijinė arba bent jau mažaserijinė gamyba, ir netinka ten, kur gamyba pagal vienetinius užsakymus.
3. Robotas praplės pajėgumą, kad šis netaptų apribojimu
Nieko nėr blogiau, nei gainiotis šokinėjantį butelio kakliuką. Įsivaizduokite, kad duše turite dvidešimt čiaupų, ir kas rytą turite iš naujo susireguliuoti vandenį, kad nenusiplikytumėte.
Šokinėjantis butelio kakliukas yra košmaras, kaip kažkada su Gediminu kalbėjome garbiems svečiams, kylantis dėl lietuviško komplekso perdėm optimizuotis. Kai nukarpai perteklinius pajėgumus, manydamas, kad subalansuoti pajėgumus yra gerai, sistema tampa nevaldoma, kaip tas dušas su n čiaupų. Ten, kur su dalgiu vakar prasinešė balansuotojai, kaip tyčia šiandien trūksta žmonių. Rytoj trūks kitam darbo centre - tas gi irgi subalansuotas.
Taigi commonsense sako: pasirink vieną apribojimą (Fokusavimosi žingsnis Nr. 1) ir nesiblaškyk (Dievo įsakymas Nr. 11). Tai reiškia, kad visų kitų pajėgumų BŪTINA turėti way way daugiau. Stovi Vasia be darbo ir vadovui tai nepatinka, erzina? Tiesus kelias vadovui pasikouchinti pas psichoterapeutą. Neribojantys darbo centrai turi prastovėti tam, kad apribojimas veiktų ant visos katuškos, ir kad apribojimą praėję orderiai prašvilptų likusius darbo centrus kaip Roadrunneris.

Kitas fabrikėlis, turintis arti maksimaliai aprautą CCR - dažyklą, nusprendžia įsirengti dar vieną. Kai prasiplės, dažyklų pajėgumai gerokai viršys jiems tenkantį darbo krūvį, ir vos šiek tiek padidinus pardavimus atitinkamai apribojimas peršoks į antrą pagal siaurumą darbo centrą, tarkime, minėtą suvirinimą. Kad šitai neįvyktų, nusprendžiama dažyklą plėsti kartu įdiegiant ir suvirinimo robotą. Tokiu būdu apribojimas išliks rinkoje (visi darbo centrai turės perteklinių pajėgumų), o dažykla išliks CCR.
“Investuoti į robotą, kad ans prastovėtų?”, - vieną dieną banko vadybininkas pakels antakį analizuodamas finansavimo paraišką. “Prastovėti, kad maksimizuotum srautą”, - toks būtų vienintelis teisingas atsakymas, jei gamyboje vis dar veikia Henry Fordo, Taiichi Ohno ir Eli Goldratto atrasti srauto dėsniai.
4. Robotas praplės gaminių asortimentą
Jei roboto pagalba galime gaminti tokius ypač didelio tikslumo gaminius, kokių iki šiol Valeros brigada neišdroždavo - super, jamam. Susistatome į ROI formulę kintamuosius… Hm, kiek gausime pralaidumo, t.y. kiek parduosime? Nu tų naujų didelio tikslumo gaminių, kiek?
Pagirios aplaisčius robotą ištinka sunkios ir ilgos, trunkančios mėnesių mėnesius visą pardavimų ciklą: parduoti tą kažką aukštos pridėtinės vertės tam kažkam yra sunkiau, nei įsidiegti konkretų robotą.
5. Robotas padidins našumą
Penktąjį scenarijų skiriu begalviams vadovams: tiek tiems, kam akcinininkai jau nurėžė galvas, tiek tiems, kas dar išsilaikė.
Jei robotas greičiau darys darbą, kuris neriboja srauto (išskyrus 3 scenarijaus išimtį), investicija neatsipirks niekada. Bandymas pateisinti feilą prigaminant į sandėlį to, ko klientai neperka (“nupirks vėliau”), baigsis paties vadovo atkrovimu kojomis į priekį.
***
“Kaip manote, kodėl Elon Musk atsigręžė į Paprastą Žmogų”, - lengvai diplomatiškai trolinu Inspiratorių, spoksodamas į jo sustingusius robotus. “Davai, apžiūrėsim kitą kartą”, - gaunu pasiūlymą, kurio negalėsiu atsisakyti.