Kaštų terapija
Jei manėte, kad universitete nedėsto Pralaidumo apskaitos, tai jau dėsto.
Bet visų nedžiaugsmui pasirinkau kitą alternatyvą. Informavau studentus, kad jie manęs nekęs, bet that’s OK. Studijuoti valdymo apskaitą ISM Executive School buvo jūsų sprendimas, ne mano. Aš gi čia atvažiavau, mat prieš pusmetį Linkedin’e šiek tiek užvažiavau. Priminiau, kad esu humanitaras, taigi uždavinių nekenčiu labiau, nei jie visi kartu sudėjus.
Ir mes skaičiavom toliau. Pirmąsias 5 valandas sprendėme P&Q uždavinio variacijas taip, kaip moko 99% pasaulio verslo universitetų - griežtai pagal kaštų apskaitą (tiesa, prieš tai dar buvo keli uždaviniai apšilimui).
Pvz., darbininkų profsąjunga, žinodama, kad paklausa yra didesnė už pasiūlą, pasiūlė įmonės vadovybei dirbti viršvalandžius (600 min prie įrengimo B) tam, kad patenkintų visą paklausą (t.y. 100 vnt produkto P ir 50 vnt produkto Q). Jei įmonės vadovybė sutiks priimti šį pasiūlymą, įmonės pastovieji (paskirstomi) gamybos kaštai išaugs iki 4600 €/savaitę. Malonėkite suskaičiuokite įmonės pelną (nuostolį) per savaitę, jei įmonės vadovybė nuspręstų pasiūlymą priimti.
Pirmyn, mieli studentai, garbingų firmų C level executivai, spręskite: persiskaičiuokite pridėtinius kaštus, tuomet perskirstykite juos ant P ir Q produktų, tuomet persiskaičiuokite produktų savikainą ir maržą, tuomet susidėkite į P&L ir pažiūrėkite, ką gavote bottom line.
Ir taip tuziną kartų.
Po eilinio nuostoliais pasibaigusio, atrodytų, gero sprendimo, net ir esant geroms maržoms, studentų rankos sviro nuo excelių. Penkios valandos kaštų alokavimo, savikainų skaičiavimo kančios, ir vualia - absurdas ima siutinti. Girdžiu repliką ir krūvą jai pritariančiųjų, kad ankstesnėj kažkurioj paskaitoj panašiai ir mokė, kad nereikia aklai žiūrėti savikainų. Pritariu. Man patinka laikytis bendros akademinės linijos.
Liko valanda pralaidumo apskaitai. Jau per pertrauką Justinas ant lentos parašė, kad P generuoja 3 Eur per apribojimo minutę (nors P marža pagal kaštų apskaitą siekė 14%), kai Q generuoja 2 Eur/min. (marža = 33%). Justinas šito mokėsi Kembridže, negalvojau, kad ten tokie šviesūs dėstytuvai.
Taigi man beliko parodyti vieną formulę ir pamokyti ja naudotis beveik visais C level executivų gyvenimo atvejais. Kai galvoji gamint patiems ar outsourcint, kai galvoji investuot ar neinvestuot, kai galvoji duot prašomą kainą ar neduot.
Aš nesu tikras, ar kuris nors iš dalyvavusiųjų penktadieninėje kaštų terapijoje kada nors gyvenime skaičiuos taip, kaip moko 99% universitetų.
ISM Executive School prisijungė prie to vieno procento, kur mokoma adekvačios apskaitos, o ne tos, kur ta kitokia.
Net ir tie, kur nespėjo skaičiuot, vis pramazindavo su kalkuliatoriais, neabejoju, bus geresni vadovai, nei jūsų CFO, verčiantis alokuoti direct labor į produktų savikainas ir nesuprantantis, kad kainą nustato klientas, o ne buhalterija.
Rudenį ISM’e bus dar daugiau Apribojimų teorijos tokiu lygiu, kokio Europoj dar nebuvo. Bus ir apie transfer pricing nesąmones, ir apie ABC briedus, ir apie cash constraint. Tik dėstys gudresni už mane.
Už P&Q variacijas dėkoju gerb. dėst. Gediminui Balodui.
Studentams gi sėkmės egzamine (nžn, kokie atsakymai - kaštų ar pralaidumo apskaitos - ten bus laikomi teisingais. Bet jūs bandykit).