7/30 Kaip daryti zakazūchas
5 požymiai, kuriuos jau buvote primiršę
Praėjusią savaitę išgooglinau apyšviežį straipsnį apie save, kurio buvau nematęs. Šis faktas gal ir nebūtų vertas jūsų dėmesio, jei ne galimybė šio to pasimokyti.
Nors zakazūchos žanras ir nebe tame lygyje, kaip buvo Vainausko ir Tomkaus epochoje, vis tik jis gyvas.
Tad būkime budrūs.
Kol tautinis paveldas stipresnis už užsieninio kapitalo deklaruojamas vertybes (“Lrytas” priklauso AS Ekspress Grupp), zakazuchų herojai gausime apsiravėti savarankiškai.
Pradžioje prisiminkime istoriją, nes nuo paskutinės serijos prabėgo metai.
Ankstesnė serijose (recap)
“Sorainen” advokatas Darius Raulušaitis spaudoj išsijuosęs meluoja, esą “KamadoSpace” įkūrėjai - aš ir Gediminas - iššvaistėme, pasisavinome, išgarinome, pradanginome estišką €1,8M paskolą, suteiktą startuoliui “KamadoSpace”.
“Estų investuotojas” pasirodo esąs lietuvis Tadas Augustauskas su kriminalinių bylų šleifu.
Augustauskas €1,8M paskolą išmokėjo dalimis - tranšais. Kiekvieną sekantį tranšą darydavo tik įsitikinęs, kad ankstesnis buvo panaudotas kaip pridera.
Augustausko estiškai firmai buvo užstatytos visos “KamadoSpace” grupės įmonės. Paskolos pinigai cirkuliavo užstatytų įmonių ribose.
Startuolis sparčiai ėmė rinką (jo produkcija prekiavo 150 krautuvių Europoje ir JAV), kūrė naujus gaminius, o įkūrėjai ieškojome tikro investuotojo, siūlydami 10% akcijų už $15M ticket’ą.
Augustauskas žadėjo investuoti papildomus €2,2M, bet pažado netesėjo, kitų investuotojų neįsileido.
Augustausko estiškos firmos advokatas užsiėmė “KamadoSpace” bankrotinimu, patapo BUAB “KamadoSpace” administratoriumi (de jure vadovu).
Bankrutuojanti įmonė sudarė sutartį su kita Augustausko vadovaujama UAB “Outing” dėl KamadoSpace prekės ženklo gaminių gamybos.
Kol Augustauskas tęsia feniksinį verslą, jo užsiundyti “Sorainen” kurpia startuolio founder’iams vieną bylą po kitos.
“Estų investuotojai”, padedami sorainenų, okupavo ne tik startuolį KamadoSpace. Tadas Augustauskas asmeniškai su savo partnere Egle Kasevičiene laiko okupavę ir dalį Valakampių - dėl žemgrobystės į teismą kreipėsi Generalinė prokuratūra.
Kadangi Jūs, kaip ir aš, Lryto pastoviai neskaitote, aną straipsnį pražiopsojote (nuoroda - čia). Taip ir turėjo būti: zakazuchų tikslas niekada nebūna kuo didesnė sklaida. Šie tekstai rašomi kaip spec. žinutės konkretiems asmenims. Politikui tai gali būti žinutė “Liaukis”, aukštam valdininkui - “Pasitrauk”.
Konkrečiai šiuo atveju žinutė buvo siunčiama teisėjams: ant dienų antroji instancija imsis nagrinėti “Sorainen” pateiktą apeliaciją po to, kai jų ieškinys-prasimanymas pirmoje instancijoje šią vasarą buvo sumaltas į miltus.
TOP 5 zakazūchos požymiai
Važiuojam.
0. Užsakomasis numeris
Žinoma, jo nebūna. Užsakomasis numeris žymi užsakomąjį straipsnį. O tokio, šiukštu, negalima painioti su zakazūcha.
1. Nežinomas autorius
Yra kelios priežastys, kodėl panašūs tekstai nepasirašomi.
Pirma, kai prasidės tyrimas Žurnalistų etikmat komisijose, į posėdžius vaikščios tik media kanalo teisininkas. Autorius nebus kviečiamas, nes tokio nebuvo.
Antra, elementariai gėda. Nors pirmą seriją prieš metus pasirašė Audrė Srėbalienė, antrosios ji pasirašyti nebedrįso. Palyginimui, įsivaizduokite žurnalistą Tomą Janonį, dengusį Foxpay temą, staiga pasislepiantį po “Delfi.lt inf.” maskuote, arba Vidmantą Balkūną, užsimaskuojantį po “15 min”. Savo tyrimais žurnalistai paprastai didžiuojasi.
Akivaizdu, ne visi.
Yra ir alternatyvus būdas. Prieš keletą metų Lryte vienas populiariausių autorių buvo toks Algis Tilindis. Asmuo ypatingas tuo, kad jo niekas nėra matęs gyvo, net vyr. redaktorius. Mirusio jo irgi nematė, kapo nerasite. Ar ši tilindinė praktika su laiku atgis, priklauso ir nuo naujųjų Lryto akcininkų Ekspress Grupp (akcijos listinguojamos NASDAQ OMX Talino biržoje: EEG1T) požiūrio į nepasirašytus tekstus.
2. Imituojama nuomonių įvairovė
Zakazūchų rašytojai susiduria su dilema: jei nepacituosi anos pusės, apsišviesi angažuotumu. O jei pacituosi - gali subliūkšti visa istorija.
Workaroundinama paprastai: selektyviai atrenkamos anos pusės citatos. Selektyvumas savaime nėra blogis, ypač TV ir popierinėj spaudoj - čia riboja eterio laikas arba vieta straipsniui. Taigi prireikus pasiaiškinti etikos sargams, ištraukiama tradicinė korta: “Netilpo!”. Bet būta ir originalesnių pasiteisinimų, kai anos pusės pašnekovui gazeta priskyrė nebūtų citatų: “Ne taip suprato pašnekovą”, “Kalbėjo nerišliai”, “Prastai įsirašė”.
Iš pirmo žvilgsnio, straipsnis kaip visi: vienoj konflikto pusėj cituojamas advokatas Darius Raulušaitis, o kitoj pusėj cituoja mane.
Skirtumas tas, kad Raulušaitis prikalbėjo naujų dalykų, o mano citatas Lrytas paėmė iš senojo Audrės Srėbalienės straipsnio. Žinoma, šį kartą niekas man neskambino-nerašė ir komentaro neprašė (dėl to nė nežinojau, kad toks straipsnis apie mane išėjo).
Taigi Raulušaitis “vertino”, “svarstė”, “kalbėjo”, o Voldemaras - “yra sakęs”. Rezultate į ex genprokuroro melagienas liko neatsikirsta, su kuo užsakovus ir pasveikinkime.
Nedidukas niuansas. Šiame tekste advokatas Raulušaitis jau nebepristatomas kaip “Sorainen” darbuotojas. Nors, patikrinau, toje advokatų kontoroje dar apskaitomas.
Akivaizdu, su kamadoreideriais nenori būti siejami ne tik pavardes slepiantys žurnalistai, bet ir garbingų žmonių savo gretose turinti advokatų kontora. Šiek tiek ne fasonas viena ranka žarstyti vienaragio multi-milijoninius raundus, o kita - reiderinti first-time founderius.
3. Pasitelkiami ekspertai
Čia logika paparasta: yra konfliktuojančios pusės, kiekviena gina savo. Bet ekspertai - būtybės virš konflikto. Ekspertas pasakė, reiškia taip ir yra.
Abejoju, ar spustelėjote nuorodą ir atsidarėte straipsnį, tad šiek tiek pacituosiu.
Ekspertų teigimu, bendrovė „Medritas“ nuo 2019 metų dirbo nuostolingai ir metų pabaigoje jau buvo nemoki. Teigiama, kad visą laiką nuostolingai veikė ir ambicingą verslo planą pristačiusi bei 2021 metų vasarą solidžią paskolą gavusi „KamadoSpace“. Šios bendrovės skolos 2021–2022 metais viršijo jos turto vertę.
Straipsnyje minimi ekspertai - tai ekspertė Loreta Rupeikienė iš UAB “Audito gairės”. Nuskambėjusi rezonansinėje istorijoje, kai dirbdama Klaipėdoje esančios Lietuvos verslo kolegijos Ekonomikos katedros dėstytoja reikalavo ir gavo 200 Lt kyšį iš studentės Monikos. Studentė įrašė egzamino perlaikymo pokalbį, įteikė lėšas, ir už kelių minučių kartu su kolegijos vadovybe grįžo pas dėstytoją ją užstukalinti. Teisme buvo klausomi įrašai, kur dėstytoja teisinosi, kad pinigų nepaėmė: “Nu, neėmiau, aš neėmiau tų pinigų”, “aš neprievartavau studentės”, “ir man nereikia, man nereikia, direktore, triukšmo, aš nenoriu, suprantate”, “aš neprisiliečiau prie tų pinigų, ir nenorėčiau daugiau nieko – nei sėdėt, nei ten, aš norėčiau, jeigu jus įžeidžiau, atsiprašyti jūsų…”.
Su sąlyga, kad garso įrašą studentė padarė mėgėjiškai, o profesionaliai gali tokius daryti tik STT, įrodymų nepakako. Nepaisant genprokuratūros pastangų, dėstytoja Aukščiausiajame teisme buvo išteisinta.
Mano byloje ekspertė taip pat sudalyvavo su fejerverkais.
Iš pradžių savo analizėje ji nustatė, kad analizuojamos įmonės (Medritas; Kamadospace) buvo nemokios, nes jų įsipareigojimai įvairiais laikotarpiais viršijo tų įmonių turtą. Ekspertė lygino ne pradelstus įsipareigojimus, ne įsipareigojimus kažkuriai datai, o tiesiog įsipareigojimus.
Paaiškinsiu buitiškai. Tarkime jūs įsteigiate startuolį UAB su €2500 įstatiniu. Ir pirmai pradžiai pasiskolinate iš FFF €3000, kuriuos sutariate grąžinsiąs po metų. Pagal šios ekspertės (ir Sorainenų) minties vingį, jūs ką tik tapote nemokus, nes jūsų įspareigojimai viršijo turtą ant €500. O, kaip žinia, įmonei tapus nemokiai direktorius PRIVALO inicijuoti bankrotą tučtuojau. To nepadarius, jis turės atlyginti žalą, kurią sukels bet kokios transakcijos, kurias kreditoriai įrodys buvus nereikalingas įmonei.
Maža to, ekspertė išaiškins, kad jūsų UAB’o įsipareigojimai atsirado ne nuo to momento, kai FFF jums pervedė tuos €3000 (o gal nė visai nepervedė), bet nuo paskolos sutarties sudarymo datos. Taigi turite skelbti bankrotą dar nė negavęs pinigų!
Startuoliai, būkite budrūs: jei turite cash’o mokėti tiekėjams, mokesčiams, darbuotojams, ir soreinenams, tai jokiu būdu nereiškia, kad esate mokus ir turėtumėte tęsti veiklą. Melskitės, kad neatsirastų koks nors neadekvatus kreditorius ir nepasamdytų ekspertės analizams!
Natūralu, kad teismui tokie analizai nesuėjo, todėl ekspertė buvo iškviesta liudyti. Teisme ji painiojosi, teisinosi nevertinusi nemokumo (kaip buvo pavesta), o dariusi finansinę analizę, galiausiai pripažino teisėjos užmatytas klaidas.
Matydamas visą šį balaganą teismas įpareigojo ekspertę per 14 dienų raštu pateikti papildomus paaiškinimus, į kuriuos ji nesugebėjo atsakyti klausiama.
Ekspertė nežinia ką veikė dvi savaites, bet paskutinę termino dieną (!) užsiprašė papildomų duomenų (ir pratęsti terminą savo namų darbams atlikti), nes padaryti išvadą analizuose duomenų pakako, o štai išvadai pagrįsti - trūksta!!1
Teismas ekspertę pasiuntė balų degint (prašymo netenkino), ir įpareigojo atsakymus pateikti “remiantis bylos medžiaga, kurios pagrindu buvo atlikta teismo ekspertizė byloje”.
Teko improvizuoti. Ekspertė, bandydama pagrįsti savo išvadą apie neva įmonių negebėjimą atsiskaitinėti su kreditoriais, copy-paste’ino lenteles iš soreinenų šedevro, jau anksčiau teikto teismui. Sorainenai buvo sutikrinę gautų sąskaitų-faktūrų duomenis su mokėjimais pagal bankų išrašus. Ir ties kiekviena faktūra, kur nebuvo atitinkamo pavedimo, pridėjo prierašą “prievolė neįvykdyta”. Žiūrėk, kokia ilga lentelė, kiek daug neįvykdytų prievolių!
Nesvarbu, kad žaliavų tiekėjams buvo mokama į priekį pagal išankstines, o sąskaitos ateidavo vėliau - jei soreinenų žioplys nerado mokėjimo paskirties pagal faktūrą, reiškia, neapmokėta! Tarkime, net kai į CircleK buvo mokama (į priekį) nurodant debetinio accounto numerį, o CircleK išstatydavo sąskaitas periodo gale, žopliai tokių galų neatseka, vadinasi, visos iš benzokolonkės gautos sąskaitos yra “neįvykdytos prievolės”!
Suprantama, tokia ekspertizė su visais lydinčiais patikslinimais teismo buvo įvertina kritiškai.
Bet tai netrukdo zakazūchoje “ekspertams teigti”.
Kas norėtumėte gauti analizų ir mūsų atsiliepimo į juos kopiją - užsiprašykite komentaruose.
4. Abejonių sėkla
Kažkada senovėj (Šleževičiaus indėlio LAIBe laikais) vienas profesorius yra pasakęs frazę, kuri vėliau tapo, tame tarpe ir zakazūchų, klasika. “Kas galėtų paneigti galimybę, kad [įrašyk savo briedą]?”. Tuomet Šleževičius teisėsi už savo pamintą garbę, o teismo paskirtas ekspertas-filologas nustatė, kad jei sakinio gale yra klaustukas, tai nėra teiginys.
Тут то карта и пошла (iš tarybinio anekdoto apie Čepajevą, Londono lošimo namuose supratusio, kad savo kortų rodyti nebūtina, o pakanka ištarti: “Džentelmeno žodis”).
Mes negalime suprasti, nei kam buvo reikalingos tos konsultacijos, nei koks buvo jų turinys. Iš tiesų keistai atrodo, kai bendrovės vadovas sudaro sutartį su kita įmone, kurios vadovas ir savininkas yra jis pats, dėl konsultacijų sau pačiam (D. Raulušaitis)
Taigi Raulušaitis negali suprasti, kad konsultacinės sutartys yra teisėtas ir gerokai lankstesnis būdas mokėti už sutartą darbą, nei darbo sutartis. Jau esu rašęs, kodėl dalį biudžete suderėto atlyginimo nukreipiau į savo įmonę. Viena iš priežasčių - prireikus prioretizuoti mokėjimus, sau kaip tiekėjui gali nemokėti, o sau kaip darbuotojui - privalai. Taip ir nutiko - sau kaip tiekėjui iš Kamadospace neišmokėjau nė euro (tas faktas yra įrodytas jau baigtose bylose, ir Raulušaitis tegu neapsimeta šio fakto nežinąs).
Kita straipsnyje sėjama abejonė - “Trys vadovai - daug įmonių” (čia apie mane ir mano ex verslo partnerius). Nes, tūpas Lryto skaitytojau, suprask, kad vienam žmogui turėtų tekti max viena firma. Jei kas direktoriauja ant dviejų kėdžių - tai jau schema, o jei tie startuoliai nors šiek tiek pakrypę, dar neįsibėgėję - reiškia, kone nusikalstamas susivienijimas.
Ta proga Raulušaitį nukreipkime į veidrodį, į jo kliento, “Estijoje registruotos investicinės bendrovės „Peranto“, asmenis.
Lietuvoje Tadas Augustauskas direktoriauja keturioms firmoms. Viena iš jų feniksiniais pagrindais prekiauja Kamadospace gaminiais. Ir nieko. Pernai (2023) toms Augustausko firmoms, kurios turėjo pajamų, sekėsi nuostolingai. Lyg tyčia, pelningai dirbo tik ta, kuri pajamų neturėjo. Gal kas komentaruose pasidalinsite, kokia tai schema ar verslo modelis - dėkui!
Estiška PERANTO OÜ savo duomenų už 2023 metus vietiniam registrų centrui dar nepateikė, bet už 2022 galite parsisiųsti iš čia.
Tai kone išsamiausia info, ką viešumoje rasite apie šią “investicinę bendrovę”.
Per visas 7 įmones nė vieno websaito. Jokių interviu. Jokių sėkmės istorijų apie sunkų kelią nuo PRščiko 2001-aisiais iki €57M 2024-aisiais.
5. Herojaus abrozdėlis
Šį prijomą sužinojau iš įtakingiausio visų laikų redaktoriaus. Dabar jau nepamenu, ar jis man sakė tiesiai, ar girdėjau iš kitų, bet mintis buvo tokia: žmogaus niekas taip gerai nepaveikia, kaip jo nuotrauka pirmame puslapyje. Turbūt atsimenate Andriukaitį su šiaudine skrybėle pirmuose puslapiuose - taigi.
Manęs, tiesa, ne tiek pražilusio, turėtų būti ELTA, BNS foto archyvuose. Tai, kad Lryte neradote mano abrozdėlio, reiškia, kad straipsnio target’as buvau ne aš (tikrojo target’o ieškokite teisėjų luome).
Pabaigai dar poros citatų follow-up’ai.
Ar paskolą baldų gamybai suteikusiai bendrovei „Peranto“ pavyks atgauti paskolintus pinigus, priklausys nuo ikiteisminio tyrimo baigties. Juo ir bandoma išsiaiškinti, ar paskolą gavę verslininkai jos tiesiog neiššvaistė ir nepanaudojo asmeninėms reikmėms.
Na, nuo tyrimo baigties iš tiesų priklauso, kada policijai parašysiu pareiškimą dėl Raulušaičio įvykdyto manęs šmeižimo (BK 154.1 - iki 2 metų nelaisvės Raulušaičiui). Po teisybei, nelabai suprantu, kaip tie tyrimai vyksta: jau metai nuo paskutinio karto, kai manęs tyrėjai teiravosi ir gavo išsamius atsakymus (rašiau čia). Bet mes niekur neskubam, nes senatis šmeižtui netaikoma.
Mokėjimai taip pat buvo vykdomi pagal konsultavimo sutartis su paties M.Voldemaro ir jo tuomečio partnerio G.Balodo vadovaujamomis įmonėmis. Bendrovei „TOC Sales and Marketing“ už konsultacijas buvo sumokėta apie 55 tūkst. eurų (...).
Šitai paskaitęs pakibau. KamadoSpace mano įmonei už konsultacijas nėra sumokėjusi nė vieno euro. Tai yra faktas, patvirtintas teismo dviejose instancijose neskundžiamai.
Ir Sorainenai tai tikrai žino. Ir vis tiek rašo melą. Kodėl?
Kas galėtumėte paaiškinti, anyone?
Taip pat laukčiau atsiliepiant verslininkus, kas esate praėję įmonės reputacijos apgynimo procesus. Norėčiau pasitarti.